2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Birželio 4-toji



Pradedam :)   
Vakarop atvykome į savo sodybą. Su apkrauta , rodos visais būtinais daiktais, savais vaikais, dviem katinais ir šuniu mašina.
Pirmą naktį nakvojome name. Tai sena, šimtametė troba, kuri prašyte prašosi palaikymo- tikrąja to žodžio prasme… Vėliau Adomas su bičiuliu parems prieangio sienas, kurios  , kaip sena medžiaga plyšta į skirtingas puses ir viskas laikosi tik ant garbės žodžio arba kokio nenupasakojamo užsispyrimo… Pirmas dienas prieangis buvo pavojinga vieta …tik įėjus į namą reikėdavo bėgti kiek kojos neša ten, kur tau reik- į virtuvę, tamsųjį kambarį ar kitą namo galą…Aišku, visi įtikėję kažkokiu apsaugos burtažodžiu kartais ir užsibūdavome ten, kur nereikia…
Namas įdrėkęs, jame negyventa daugiau nei  dvidešimt metų. Šiek tiek nejauku. Nežinia nuo ko pradėti…Nėra geriamo vandens- senas šulinys, kurį reikia išvalyti ir užlopyti, nėra tualeto…, elektros, interneto…Nėra lentynų, kur viską galima būtų susidėti, tad, kelias dienas, kol viskas pagaliau surado savo apytiksles vietas tekdavo klaidžioti po kambarius tarp kartoninių dėžių ieškant daikto, kuris nuo nepaliaujamo ieškojimo pasimiršdavo, tada imdavai ieškoti kito, o tada dar kito..taip praeidavo diena, nuolat kažko beieškant. Vaikai pagaliau laimingi- išsitraukė beveik nenaudotus  skėčius ir tampėsi su jais tiek lietingą, tiek saulėtą, tiek vėjuotą dieną…Tiesą pasakius, mergaitės tampydavo juos visur : į palapinę, ant kalno, į trobą, galėjai kokį vieną ar du rasti  pievoje ar  pakrūmėse .

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą