2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

Foto reportažas



Dar šioks toks reportažas iš mūsų dienų gyvenimo .
Vakarai ant kalno dažnai būna įspūdingi. Vakar,  jau panakčiais, ėjome žiūrėti žaibų nuo kalno , tolumoj mirksinčių.


Žolynai, vabaliukėliai, ir visi kiti padūkėliai...









8 komentarai:

  1. Kodėl niekas nekomentuoja? Juk taip gražu... Aaaa.... žinau, visi žadą praradę:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Egle, manau, viskas po truputį įsisiūbuos :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žinai, Svirplele, jūs labiausiai nebijantys Gyventi žmonės iš visų man žinomų žmonių :) Seksiu istorijas :)
    Linkėjimai!
    winia

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Winia, nepaliauju apie tave galvojus, nes pažado tau duoto dar neištesėjau, tikrai pačiom gražiausiom mintim, va, truputuką įsikursim ir vietos kūrybai bus daugiau

      Panaikinti
  4. Dabar ir as radau si puiku bloga, ir as seksiu istorijas.
    Tikrai buvau truputi ama praradus nuo idomumo ir paveiksleliu dailumo, bet atsipeikejau ir ipyskinau kelis komentarus. Linkiu kuo greiciau ir patogiau isikurti.
    Linkejimai is Europos "kalifornijos" :)

    (atsiprasau, kad istryniau savo ankstesni komentara, klaidu is amo praradimo buvau privelus..)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Oi, tu tik nesijaudink, aš visiškai nesijaučiu, lyg man ko būtų per maža :)
    tikrai, aš tiek visko iš tavęs turiu, visokių nuostabių dalykų, ir į ausis, ir ant kakalo, ir ant sienos, ir į lentyną .... tikrai tikrai nejausk jokios pareigos ką nors daryti. Žinai, aš išsirinksiu kai ką, netgi žinau ką. Briedį, jei jis dar yra, jau taip seniai jo noriu. Ir tai bus man ta Dovana. Tikrai :)) ir bus baigtas tas reikalas :)
    sus didžiausia meile sakau - baigtas tas reikalas :))

    AtsakytiPanaikinti
  6. Inspiratios-au-quotidien labai ačiū už nuostabas :) mes sau labai stipriai irgi linkime to paties...taip nuoširdžiai, kad pradedu tikėti, jog gal ir suspėsim iki šalčių... Winia, matai, jokios graužaties nejaučiu ( kažikodėl...turėčiau šiap...), mano pažadas mintyse tik auga ir plečiasi, keičiasi, kaip koks įsitempusio poeto rankraštis, tai suglamžai popieriu kamuoliuku ir meti ( ir nepataikai) pilnon šiukšlių dėžėn, tai sušunki iš nuostabos, ką gražaus sugalvojęs, tad, deja, neatsipirksiu nei aš, nei tu taip paprastai... Briedžių šiuo metu, deja nebeliko, rodos, kaip ir rašiau, dar nesužiūrėjau darbų, albumų... reiks, labai reiks nors trumpam į reikalus įlįsti ...

    AtsakytiPanaikinti